ūžauti

ūžauti
ū́žauti, -auja (-auna DrskŽ), -avo Š, Rtr, BŽ37, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ intens. ūžti: 1. Snt, Rdm, Jž Vėjas ū́žauna ū́žauna, o nepalyja Ob. Vėjas ū́žauna, bus lietaus Ds, Sdk. Ū́žauna vėjas, šalta Ktk. Pasimatė pasilikus viena terp tokių plačiausių laukų – vėjai tiktai ūžauja, gyventojų jokių nesmato BsMtII107(Sv). Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjai jau ūžavo Vaižg. Laukuose ūžauja vėjai, parudusių šiaudų liekanas šlamindami J.Jabl. | Marės ū́žavo J. Neklausei tėvužio nė senos matušės, dabar klausysi, mano dukrelė, marelių ū́žaujančių JV814. Tik girdėsi, seserėle, jūras marias … ū́žaujančias ir jendreles siūbuojančias DrskD112. Tik tu ten girdėsi girelę ū́žaujant ir girios gegutę graudžiai kukuojant (d.) Šk. Už jūrių marelių, už mėlynųjų, už žalių girių ūžaujančiųjų BsO68. Ei tu, liepelė, ūžuonėlė, ūžavaĩ rytą vakarėlį JD24. ║ Laužo liepsnos plaikstosi, tyliai ūžaudamos rš. 2. Po žiedus dūzgia bitės, ūžauja kamanės sp. 3. Jovaro šakose ūžauja karvelis keršulis sp. 4. Tos sunkios girnelės ū́žaudamos, mals mano martelė dūsaudama JD276. Kažkur klegėjo linksma rudens talkininkų gauja, ūžavo dulkių debesyje mašina M.Katil. 5. intens. ūžti 6: Ūžavo koplyčios skliautai ir žali laukai pasigavę kartojo giesmės žodžius M.Katil. 6. tr. OG323 mušti, pliekti. 7. intens. ūžti 9: Paskėliau kap sumuštas, i galvoj ūžauna, i visas nusemtas Vdš. Matyt, nuo vakar dar ūžauja galvoje J.Dov. 8. intens. ūžti 10: Jaunimas ū́žauja kai musios puode Rod. Tekonio kieme ūžavo vaikai J.Balt. Kai vaikai nori miego, tai ūžauja Mrj. 9. intens. ūžti 11: Praeis dar viena kita dešimtis tokių baisių paleistuvavimo (ū́žautų, girtuokliautų) metų – ir mes pasijusim pačią bedugnę priėję J.Jabl. 10. intens. ūžti 12: Vaikeli, neū́žauk! Gausi mušt ir neū́žausi Dkš. Valdovas viską kenčia, nesirauko, nesmarkauja, neūžauja J.Jabl. 11. Dkšt, Prng intens. ūžti 18: Kiaulė ū́žauna, nieko neėdė, reiks leist pas tekį Rud. Kiaulė jau kelios dienos, kai ū́žauja Nmj. Ko toj kiaulė ū́žauna, gal pas kuilį nori? Rdm. ║ prk. siusti, dūkti, šėlti (apie labai įpykusį): Ko čia ūžauji kap koks kuilys? Ldvn. Ko tu čia atejai ūžaudamas mūs pirkion, kai kiaulė, paskėlus in tekių Prng.
◊ (kam) gálvą ū́žauti neduoti ramybės: Vaikeli, neūžauk man galvos rš.
\ ūžauti; atūžauti; įūžauti; išūžauti; paūžauti; parūžauti; praūžauti; priūžauti; suūžauti; užūžauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • užauti — užaũti vksm. Užaũk vai̇̃kui tą̃ bãtą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užauti — užaũti, užaũna, ùžavė tr. 1. Vkš užmauti ant kojos apavą: Užaũk tu jam tą batą, kad pats neprisilenkia Gs. | refl. tr.: Viršun užsiaũk da vailokus, tai ir po žiemos vartais galėsi gulėti Kp. 2. refl. užsimauti kelnėmis: Užsiaũk šitom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ūžauti — vksm. Laukuosè ūžauja vėjai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ūžavimas — 1 ūžavimas sm. (1) DŽ, NdŽ 1. → ūžauti 1: Jai padėjo prieit gana arti vėjo ūžavimas Mš. | Girdėjau jūros ūžavimą rš. Lietaus ūžavimas už langų aprimo rš. 2. → ūžauti 4: Jų žodžius nustelbė krintančio vandens šniokštimas ir duslus girnų ūžavimas V …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ūžuoti — ūžuoti, uoja, ãvo Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ žr. ūžauti: 1. NS1075, Lp, Drs Kai vėjelis ūžuoja, visa giria siūbuoja (d.) Skr. Až durno bernelio kai vidur kiemelio – visi vėjai ūžuoja, vėjelėliai ūžuoja VD240. Tris dienas gavau lėkt su ūžuojančiu vėju Mš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antauti — antaũti, antaũna, añtavė tr. auti, mauti ant viršaus: Kad taip storai apsiavei, ar beantaũsi batą? Grg. auti; antauti; apauti; įauti; išauti; nuauti; paauti; perauti; priauti; suauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apauti — apaũti, apaũna, àpavė (apìavė Š) tr. 1. apmauti apavą ant kojos: Apaũk vaiką, kad kojų neatšaltų Grg. O apautas turėkit kojas savo MP232. | refl. tr., intr.: Apsiaunu kurpes, kurpėms R30. Reikėjo apsiãvus vaikščioti J.Jabl. Apsìavė į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atūžauti — tr. ūžaujant atlakinti: Klausosi, ką upė šniokščia, ką atūžauja nuo girios vėjas – amžinas lakūnas S.Čiurl. ūžauti; atūžauti; įūžauti; išūžauti; paūžauti; parūžauti; praūžauti; priūžauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • auti — aũti, aũna, ãvė tr. 1. Pn, Gs mauti ar numauti kojos apavą: Ji aũna vaikui kojas Rm. | refl. tr., intr.: Kam auniesi, ar eisi kur? J.Jabl. Aũkis kojas, eisim į mišką Rm. Dukters Sion … aunasi brangiomis kurpėmis BPII197. ║ kaustyti: Kasdien… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brūzgauti — brūzgauti, auja ( auna), avo intr. 1. ūžauti, kaukti: Vėjas apie kertes brūzgauna Rdm. 2. birgzti, daug kalbėti, rigzti į akis: Ko čia tas vaikas brūzgauna! Rdm. 3. suktis, pirštis, mėtrauti: Kavalierius brūzgau[ja], kad dažnai lankos pas paną,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”